„Jei visi savo netobulumus vertintume kaip išskirtinumą, būtų kur kas smagiau gyventi", - su tokiu moto į mūsų gimnaziją sausio 9 dieną atvyko iniciatyvos „Dydis nesvarbu” įkūrėja Giedrė Valavičiūtė. Projekto, keliaujančio po visą Lietuvą, tikslas yra įkvėpti paauglius pamilti besikeičiančius savo kūnus, padėti jauniems žmonėms atsikratyti kompleksų dėl savo išvaizdos ir tiesiog mylėti save, nepaisant įvairių trūkumų.
     Džiaugiamės, kad šiais metais mes buvome pirmoji mokykla, kurią aplankė ši iniciatyva. Giedrė paskaitą pradėjo drąsiai pasakodama savo istoriją. Vaikystėje ji patyrė žiaurias patyčias dėl savo išvaizdos: "Namo iš mokyklos eidavau aplinkeliais, kad nesutikčiau užgauliotojų". Paauglystėje ji savęs dar labiau nemėgo, merginą nuolat lydėjo kompleksai. Giedrė atvirai ir nuoširdžiai dalijosi savo patirtimi, kaip ji sportavo tik tam, kad „tilptų į normas” ir galėtų suplonėti. Gimnazistai susidomėję klausėsi jaunos moters patirtų išgyvenimų, nesumeluotų jausmų, tikrų situacijų apie patyčias dėl išvaizdos, kurių, įžengus į suaugusiųjų pasaulį, ji tikėjosi nebeišgirsti. Deja, viskas buvo atvirkščiai. To padaryti nepavyko, nes suaugusių žmonių, kurie iš jos tyčiojosi, taip pat buvo daug. Teko patirti daug netikrumo, veidmainystės, šiurkštaus elgesio ir skaudžių žodžių. Apmaudu, kad dažnai kritikuojame ir teisiame žmogų dėl jo išvaizdos, net nežinodami visos tiesos apie jį.
    Palaipsniui G. Valavičiūtė suvokė, kad ir koks tu bebūtum, tavyje visuomet atras netobulumų tie, kurie patys jaučia kokį nors nepilnavertiškumą. Šie skaudūs, nuo vaikystės lydėję išgyvenimai bei sukaupta patirtis ir paskatino veiklią moterį organizuoti projektą „Dydis nesvarbu”. Paskaitoje buvo akcentuojama mūsų priklausomybė nuo socialinių tinklų ir ten matomo grožio kulto, kuris paplitęs ne tik tarp merginų, bet ir tarp vaikinų.  Gimnazistams šis susitikimas padėjo suprasti, kokią didžiulę įtaką jauniems žmonėms daro internete aptinkamos „grožio idealų“ nuotraukos bei straipsniai vien apie tokį grožį, kuris daugumai paauglių dažnai nepasiekiamas.
    Giedrė nesigėdija savo kūno, ji moka įkvėpti jaunus žmones ir įtikinti, kad mes kiekvienas esame unikalus ir gražus. Ji sako, kad mūsų pačių požiūris į tobulumą padaro mus nelaimingus, bet kai priimi save tokį, koks esi, yra pati didžiausia laimė. Savo pasakojimą lektorė užbaigė retoriniu klausimu: "Ar būti kitokiam nuodėmė?"

Evelina Eidikytė, 4a kl., Aivija Valatkaitytė ir Gedvilė Steputaitytė, 1a kl.